- liūlio
- 2 liū̃lio interj., liùlio žr. 1 liūlia: Ai čiučio liū̃lio jauną mergelę Ds. Čiučio liulio, vienakėle! LB234.
Dictionary of the Lithuanian Language.
liūlio
Look at other dictionaries:
liūlio — 1 liūlio refr.: Liūlio, lingyte tėvo, linago (sutartinė) Brž … Dictionary of the Lithuanian Language
čiučio liulio — interj. žr. čiūčia liūlia: Pasakė „Čiučio liulio, vienakėle!“ ir užmigo LB234. Čiūčio liulio, užmiršuolėle BsPII72 … Dictionary of the Lithuanian Language
liūliokas — liūliõkas sm. (2) ms.: ^ Dešim liūliõkų traukia tinklą ant pirdokų (aunasi kelnes) Jrb … Dictionary of the Lithuanian Language
liūlioti — liūlioti, ioja, iojo žr. liūliuoti 5: Eik liūliot vaiko, kur skraidai! Rod … Dictionary of the Lithuanian Language
liuliorius — ×liuliõrius, ė (hibr.) smob. (2) kas apsiliūliavęs, apsisnargliavęs: Liuliorius koks, da mat pučiasi kai geras naudas! Bsg. Kas būtų, jeigu toks liuliorius būtų daktaru! Pc … Dictionary of the Lithuanian Language
palikuonis — 2 pãlikuonis, ė smob. (1) NdŽ, palikuo•nis 1. lauke pamirštas vaikas: A a, a a palikuo•nį (flk.) Zr. Čiūčio liūlio užmiršuolėlę, čiūčio liūlio palikuonėlę ps. 2. Č, NdŽ karo metu atsilikęs nuo savo dalinio ir likęs kur gyventi svetimtautis… … Dictionary of the Lithuanian Language
palikutis — palikùtis, ė smob. (2) 1. NdŽ kas paliktas, nepasiimtas: Čiūčio liūlio užmiršuolėlė, čiūčio liūlio palikutėlė BsPII72. 2. kas menkas, užskurdęs, prastai auga: Palikutis gyvolis MitI389 … Dictionary of the Lithuanian Language
kilti — kìlti, kỹla ( sta, kỹlna), o intr. 1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv … Dictionary of the Lithuanian Language
liūlys — 1 liūlỹs sm. (4), liulỹs (4) 1. vk. iš nosies tekančios gleivės, snarglys, smurgas, glitė: Še, koks liūlys, kaip vąškara pakibęs P.Cvir. Kai dėjo liùlį ant žemės! Alk. Žiūrėk, tau liūlỹs iš nosies išlindo Dg. Panosėj liūlys kabaliuoja Ėr. Su… … Dictionary of the Lithuanian Language
tyčia — 1 tyčia sf. (1) K, tyčià (4) 1. Q533, N, Rtr, FrnW, KŽ kas iš anksto apgalvotai, siekiant tam tikro tikslo, padaroma, klasta: Tyčios darbas DŽ. Neapibrėžtoji tyčia TTŽ. Netiesioginė tyčia TTŽ. Paslapties pagarsinimas gali būti tiesioginė tyčia… … Dictionary of the Lithuanian Language
